- godulingas
- godulìngas, -a adj. (1), -à (3) J, Š šykštus, godus: Kaip pažinti, ar ji yra godulinga, ar ne? A.Baran. Širdis godulinga, širdis neteisinga rš. Godulingas neprisisotins pinigais srš. Godulingas netur tėvainystės BtPvE5,5. Godulingas ir gentis atmeta srš.
godulìngai adv.: Jis godulingai tai seka Vaižg.
Dictionary of the Lithuanian Language.